Encoding'as: UTF-8 (Unikodas) - bus kur nors prie View -> Encoding (Rodymas -> Koduotė ar pan.)
Tikrinimas (lietuviškos raidės): ąčęėįšųūž
2008-04-25

--

Nežinau, kiek kartų dar reiks kartoti, kad suprastų (aš, pavyzdžiui):
Tik po to, kai viską praradai, gali daryti bet ką / esi laisvas. [1]

Nejaugi taip ir reiks gyventi? Įsikandus susigalvotų tiesų (atseit gynybos tikslais), bijant pasaulio?
Nejaugi retkarčiais pajautę gyvenimą (apsiverkę iš liūdesio ar laimės ar meilės, nors kartais tai sunku atskirt) paskui vėl sugrįšime į sansarą - materialistinį šūdą (o ne, aš ne tik apie viršūnėlę (vartojimą) kalbu), tada vieną dieną atsitokėsime, bet vėl netruksime susiriesti į jaukų gumuliuką susikurdami savo mikropasaulius, kuriuos susikurti būtina - bet galima juos integruoti į bendrą aplinką (jei tokia egzistuoja; čia susitarimas).
Nejaugi beviltiškas ciklas. Baigsis tik mirus.

Ir štai čia ačiū Jonui, kuris beprotiškai mylėdamas "Apple" susigaudė Styvo Džobso kalbą kažkokiame JAV universitete. Šiaip, aišku, tos kalbos ne visada gerai, bet jei jos išprovokuoja tai, kas viduje jau prisikaupė? [2]

Styvas klausė, kas bus, jei rytoj visi mirsim. Na tarkim: tai neišvengiama, niekas nieko nepakeis.
Ką tu darysi? Aš nežinau, kaip jausčiausi, nes nesu to patyręs, tačiau aš neabejoju, jog anksčiau ar vėliau beviltiškai įkrisčiau į savo praeities, vilčių ir baimių skylę ir ten knisčiausi iki beprotybės.
Ir tą akimirką - būtent tą akimirką - man būtų visiškai, ak visiškai (vis tik manau, kad tai įmanoma) tas pats, ką man nesvarbūs žmonės apie mane mano. Pavydas? Statusas? Gyrimasis? Visa tai ištirptų kartu su beviltišku juoku.
Arogancija yra dėl to, kad žmonės gėdijasi savo jautrumo, bijo, ką kiti apie juos pamanys. Tai tam tikra prasme yra desperacijos forma. Paranoja?
Tie dalykai yra niekis. Aš nežinau, ką aš prisiminčiau, bet turbūt ne tai, dėl ko gyriausi (na kad ir pats to nepripažindamas, tik jausdamas tokį saldžiarūgštį maudimą viduj), o tai, kaip visgi kvepėjo ta gėlytė.

Tą akimirką aš visas tirtėčiau, būčiau gležnas ir tuo gyvenčiau. Tą akimirką aš siurbčiau gyvenimą visą save atiduodamas, nes tai ir yra gyvenimas. Sąvoka "gyvenimas" yra nulis, jei ten nėra gyvenančiojo.

Jei esame pažeidžiami ir jautrūs - vadinasi, dar turime galimybių siurbti. Jei esame sustabarėję (bet užtikrinti) - deja.
Iš tiesų jautrūs žmonės yra pažeidžiami. Gal todėl dauguma ir vengia būti jautrūs (atsiprašau, norėjau pasakyti, - kratosi ir engia). [3]

Ir ką tu visgi darytum, jei tau liktų valanda (ar minutė)?
"Geriausia tiesa yra ta, jog visi galų gale mirs", sako Styvas.
O juk iš tiesų. Visi, visi galų gale. Tai ką dabar darai?
Mirtis tat yra nuostabiausias gyvenimo išradimas, kaip daug kas sako. Uhu, hm.

(Kam patinka Moby: "Forever")

--

[1]
"It's only after you've lost everything that you're free to do anything."
 ~ (Knyga) Chuck Palahniuk: Fight Club

[2]
http://gerosmintys.lt/stay-hungry-stay-foolish/

[3]
"Let everything that's been planned come true. Let them believe. And let them have a laugh at their passions. Because what they call passion actually is not some emotional energy, but just the friction between their souls and the outside world. And most important, let them believe in themselves let them be helpless like children, because weakness is a great thing, and strength is nothing. When a man is just born, he is weak and flexible, when he dies, he is hard and insensitive. When a tree is growing, it's tender and pliant, but when it's dry and hard, it dies. Hardness and strength are death's companions. Pliancy and weakness are expressions of the freshness of being. Because what has hardened will never win."
 ~ (Filmas) Andrei Tarkovsky: Stalker